VEJOS LAISTYMAS AUTOMATINIS LAISTYMAS
Vejos laistymas, automatinis laistymas pasitelkiant naujausias technologijas, tai geriausias sprendimas Jūsų vejai. SklypoLaistymas.lt komanda visada pasiruošus padėt jums.
Profesionalūs mūsų meistrai tinkamai sumontuos vejos automatinę sistemą, supažindins su jos veikimo principu ir Jums pageidaujant ateityje atliksime pilną jos aptarnavimą, servisą.
Kodėl automatinė?
Laistymas šlanga ar pastatomu purkštuvu labai neefektyvus sprendimas. Sugaištama daug laiko ir išeikvojama bereikalingai daug vandens. Automatinė drekinimo sistema pastaruoju metu įgauna vis didesnį populiarumą, tai įtakoja augantis gyvenimo tempas, galimybė nebūti pririštiems prie namų aplinkos priežiūros.
Visas plotas bus sudrekintas vienodai pageidaujamu paros metu (išvykus nereikės prašyti kaimyno palieti pievelės), vejoje nesimėtys žarnos, o purkštuvai iš žemės iššoks tik reikiamu metu metu ir pjaunant vejapjove jie nekliudys darbui.
Iš ko susideda automatinė laistymo įranga?
Privalumai
• tolygiai laistant visą dirvos plotą racionaliai naudojamas vandens resursas.
• sumažinta saskaita už vandenį.
• nuo šiol laistymas visiškai neatims jūsų laisvalaikio
• nedarkys jūsų sklypo vaizdo ir netrukdys dirbti su vejapjove.
• tinkamai prižiūrima veja išlieka graži 15-20 metų ir ilgiau.
• laistymo sistemos darbas tuo pat metu yra labai gražus reginys.
• gerai suprojektuota ir kokybiškai įrengta sistema padidina sklypo vertę apie 20 proc. išsamiau
Vanduo vienas iš pagrindinių gražios ir sveikos aplinkos sąlygų. Yra kelios galimybes tai daryti, laukti lietaus, drėkinti rankiniu būdu, įsirengti pusiau automatinę arba automatinę laistymo sistemą. Kurį būdą pasirinksite – apsprendžia jūsų poreikiai bei finansinės galimybės. Mes rekomenduojame isirengti automatinę sistemą.
Kas vadinama protinga automatika?
Kad augalai būtų sveiki, labai svarbu teisingai juos laistyti, nes augalams žalinga tiek drėgmės trūkumas, tiek perteklius. Montuojant protingą laistymo sistemą, nustatysime individualią programą, o tam, kad išvengti drėkinimą lietaus metu, savo darbą atliks lietaus daviklis. Prijungtas lietaus daviklis pradėjus lyti išsijungia. Beliko nuspręsti, kokios sistemos jums reikalingos – sistemos su lašeliniu vamzdžiu (labiau tinka daržui, šiltnamiui pamidorams ir agurkams sodinti, gyvatvorėms) ar sistemos su purkštuvais (labiau tinka sodams, vejai). O gal kombinuotas projektas kaip tik tiks Jūsų sklypui?
Valdikliai
Valdikliai yra pagrindinis automatinio laistymo privalumas. Net nebūnant Jums namuose, valdikliai pasirūpins ,kad augalai neliktu be vandens. Sistema gali būti užprogramuota taip, kad laistytu tada kada priimtiniausia jūsų augalams ir vejai — vėlai vakare arba anksti ryte dar prieš aušrą. Dieną, šviečiant saulei sistemą jungti nepatartina dėl vandens nugaravimo, o tai neefektyvus vandens naudojimas. Užprogramavus tinkamu paros metu bei vienodą režimą, dirvožemis neišdžiūsta, todėl reikia tik palaikyti drėgmę. Teisingas vandens padavimo nustatymas labai svarbus racionaliai naudojant bei taupant vandenį.
Valdymas išvykus?
Be abejonės tai svarbus klausimas žmogui dažnai keliaujančiam bei nebūnančiam namuose. Naudojant WiFi laistymo valdiklį Jūs galite stebėti, valdyti, išjungti ir/ar įjungti laistymo sistemą savo išmaniuoju telefonu, planšetiniu ar stacionariu kompiuteriu iš bet kurios pasaulio šalies. Pagrindinė sąlyga, interneto prieiga.
Automatikos Montavimas?
Valdikliai montuojami sandėliuke, katilinėje ar garaže. Naudojant programatorių su įmontuotu transformatoriumi, jį galima įrengti ir lauke. Automatiką sudaro ne tik valdiklis, bet ir vožtuvai, kuriuos montuojame lauke, specialioje kolektoriaus dėžėje su valdikliu sujungiami specialiu kabeliu, kuris tinkamas naudojimui po žeme, apsaugotas triguba izoliacia.
Ar reikia išjunginėti sistemą kai lyja lietus?
Atsakymas NE! Valdikliai turi lietaus daviklį, kuris sustabdo darbą per lietų. Taip pat galima užprogramuoti valdiklį kiek dienų po lietaus sistema neįsijungs. Ši funkcija leidžia užprogramuoti išlaistomo vandens kiekį. Valdikliai gali valdyti nuo 4 iki 24 elektromagnetinių vožtuvų, lietaus daviklį bei daviklį filtro praplovimui. Programatorius tai saugus irenginys, lengvai prijungiamas, veikiantis žemoje įtampoje (9VDC/24VAC) per transformatorių.
Lietaus daviklis apsaugo automatinę laistymo sistemą sustabdydamas automatinį laistymą, kai aplinkos temperatūra sumažėja iki nustatytos reikšmės. Dažniausia naudojamas temperatūrinis režimas iki +5 laipsnių, kad vamzdžiuose susikaupęs vanduo nesušaltų ir išteketų per drenažinį vožtuvą.
Purkštuvai
Purkštuvų sistema dažniausiai naudojama dideliems plotams laistyti, kai augalams nekenkia tiesiogiai ant lapų krintantys lašai.
Purkštuvai būna iššokantys, išlenda iš žemės, o pasibaigus pasislepia ir neiššokantys matosi ir nelaistymo metu). Purkštukus galima skirtyti į statinius bei turbininius. Pastarieji sukasi dėka viduje sumontuoto sukimosi mechanizmo – turbinos, kurią varo vandens srovė. Šio tipo purkštukai yra tiksliai reguliuojami, veikia tyliai, todėl dažniausiai montuojami vejose prie nuosavų namų. Tuo tarpu, statiniai purkštukai purškia vandenį 360 laipsnių spinduliu ir yra skirti nedideliems plotams.
Statiniai purkštuvai
Statiniai purkštukai labiau pritaikyti nedideliems plotams laistyti iki 6m pločio. Kai vandens spaudimas vamzdžiais pasiekia statinius purkštukus vanduo juos iškelia į viršų. Purkštukai būna trijų rušių 10 cm., 20 cm., ir 40 cm aukščio. Purkštukais iki 40 cm. aukščio dažniausiai laistomi daržai arba nelygus landšaftai. Vejai laistyti užtenka apie 10-12 cm. aukščio purkštukų.
Turbininiai purkštuvai
Turbininių purkštuvų darbo principas susijęs su vandens srovės, praeinančios per purkštuką slėgiu, kuris priverčia judėtį sukimo mechanizmo turbiną. Būtent todėl šiais purkštukais palaistomas didelis žemės plotas. Turbininiai purkštuvai laisto nuo 10 iki 360 laipsniu kampu. Jų darbas itin tolygus ir išeikvoja mažiau vandens. Šie purkštuvai yra mažo ir vidutinio veikimo. Jų darbinis diametras gali siekti nuo 5 iki 15 metrų. Mažiems ir nedideliems vejų plotams laistyti purkštukai su turbina yra tinkamiausi. Dideliem plotam tokiems kaip golfo aikštelės ar parkai labiausiai tiks tolimo veikimo purkštukai, kurių laistymo diametras siekia iki 50m.
Dažniausiai naudojami universalūs statiniai purkštukai su keičiamais antgaliais, kurių dėka galima reguliuoti purškiamo vandens kiekį, jo darbinį diametrą, kampą. Diametras reguliuojamas nuo 1m. iki 6m. Dažnai pasitaiko ilgi ir siauri žemės plotai, tuomet pritaikome galvutes kuriomis galime laistyti stačiakampius žemės plotus. Tokių galvučių panaudojimas leidžia įrengti vieną purkštuvą vietoje kelių, tad toks laistymas yra ekonomiškai efektyvus.
Elektromagnetiniai vožtuvai, jų savybės
Elektromagnetiniai vožtuvai, jų gamyba išsiskiria plačiu modeliu asortimentu, bet su nepakeičiama funkcija – užtikrinti vandens srauto padavimą į laistymo linijas. Todėl, pagrindinėmis savybėmis pasirenkant elektromagnetinį vožtuvą yra jo įėjimo ir išėjimo angos dydis ir kaina. Būna keturi dydžiai: 1 colio, 1,5 colio, 2 colių ir 3 colių.
Visos modelių variacijos telpančios į šių matmenų ribas yra grynai struktūrinio pobūdžio ir neturi įtakos šių elektromagnetinių vožtuvų modelių veiklos savybėms.
Praktiškai, sklypuose iki 60-70 arų ir iki 1 ha, iš esmės naudojami tik coliniai, patys pigiausi PGV serijos vožtuvai, su vidiniu sriegiu. Jei įdomu, kodėl? Atsakau, kad šie elektromagnetiniai vožtuvai praleidžia iki 150 litrų vandens per minutę. Ir 99% atvejų, automatiniam laistymui yra naudojamas centrinis vamzdis, kuriuo skersmuo 40 mm. ir kuris praleidžia 1 metro per sekundę greičiu (Hidraulinio vandens apskaičiavimo ABC) tik 50 litrų vandens per minutę. Tokiu atveju, tokiu vožtuvu patvarumo atsarga x3. Galimas montavimas ant vamzdžio, kuriuo skersmuo 50mm.
Kolektorinės dėžės
Elektromagnetinių vožtuvų talpinimas betarpiškai arti laistymo linijos susijęs, pirmiausia, su darbo slėgio šioje linijoje išsaugojimu ir kaip papildomas pranašumas, vamzdynų taupymas. Tačiau, egzistuoja viena svarbi išlyga. Ir ši išlyga yra daugelio metų patirties įrengimo rezultatas. Elektromagnetinių vožtuvų įrengimas grupėmis yra mažiau ekonomiškas, nei elektromagnetinių vožtuvų įrengimas po viena kolektorine dėže. Dvi mažos kolektorinės dėžės kainuoja pigiau nei viena didelė, be to, nuo vožtuvų grupės tiesiasi keletas vamzdžių, kurie yra pripildomi vandeniu, tik sistemos paleidimo momentu. Šių tuščių vamzdžių ilgis gali būti skirtingas, tačiau kaina už metrą tokia pati.
Kapiliarinis drėkinimas
Veja ir kai kurie augalai yra laistomi purkštukais, o didesni augalai, nemėgstantys laistymo iš viršaus yra drėkinami kapiliariniu vamzdžiu. Kapiliarinis vamzdis patogus naudoti, nes drėkina tolygiai, vandenį naudoja labai ekonomiškai (nenugaruoja, patenka tiesiai į augalo šaknis, nesuplūkia dirvos paviršiaus), galima kloti iki 80m ilgio atkarpas. Kapiliarinis vamzdis puikia tiks gyvatvorių, rožynų, gėlynų, alpinariumų, daržų, šiltnamių laistymui. Kapiliarinio drėkinimo intervalai ir trukmė taip pat nustatomi individualiai pagal augalų poreikį.
Kada ir nuo ko pradėti?
Geriausias laikas įsirengti automatinę sistemą prieš sėjant veją bei nusprendus, kokie ir kur augalai bus auginami. Kai kuriuos žmones, norinčius įsirengti drekinimo sistemą, stabdo tai, jog jie jau turi veją ir nenori jos sugadinti. Laistymo sistemą galima įrengti ir jau žaliuojant gražiai vejai. Išvedžioti plastikinius vamzdžius po veja be nuostolių, nors ir minimalių, nepavyks, tačiau žolė, ypač jauna, greitai išsiplečia.
Įrengimo Darbai
Automatinio laistymo sistemą galima įsirengti prieš sklypo apželdinimą ir po to, kai žolė jau sužaliavus. Norint išsaugoti veją, reikiamose vietose velėną pakelsime, o baigus darbus ją padėsime atgal. Tokie darbai atliekami rankiniu būdu, o kruopštumo nereikalaujantys ar didesnės apimties kasimo darbai atliekami pasitelkiant techniką, atsižvelgiant į sklypo išplanavimą ir technines galimybes. Griovių kasimas vykdomas nebjaurojant Jūsų gerbūvio, apsaugant veją, medelius, gėlynus ir kt. augalus.
Paruošime jums projektą
Projektavimas apima kompleksą inžinerinių sprendimų, taip pat reikalingos įrangos parinkimą, garantuojantį efektyvų ir patikimą darbą. Projektavimo darbai yra individualūs kiekvienam sklypui ir labai priklauso nuo reljefo, augalų išdėstymo, vandens šaltinio ir vandens slėgio.
Ruošiant projektą būtina atsižvegti į daugelį aspektų: iš kurios pusės teka ir leidžiasi saulė , kokie augalai auga sklype (vieniems reikia daugiau vandens, kitiems mažiau), ar yra sklype medžių apsaugančių nuo vėjo ir t.t. Taip pat svarbu išmatuoti vandens debetą ( vandens atidavimas per numatytą laiką), kuris preliminariai turėtų atitikti 80 litrų per vieną minutę. Paruošus sistemos projektą galima paskaičiuoti sąmatą: kiek ir kokių purkštukų bus panaudota, kiek reikės patiesti vamzdžių (vidutiniškai automtiniai sistemai palaistyti 4 arus reikia apie 300-350 m. vamzdžių), kiek ir kokių reikės kolektorinių dėžių bei elektromagnetinių vožtuvų. Turint šiuos duomenis pradedame irenginėtį sistemą.
Kasimas
Automatinio laistymo sistemą galima įsirengti prieš sklypo apželdinimą ir po to, kai žolė jau sužaliavus. Norint išsaugoti veją, reikiamose vietose velėną pakelsime, o baigus darbus ją padėsime atgal. Tokie darbai atliekami rankiniu būdu, o kruopštumo nereikalaujantys ar didesnės apimties kasimo darbai atliekami pasitelkiant techniką, atsižvelgiant į sklypo išplanavimą ir technines galimybes. Griovių kasimas vykdomas nebjaurojant Jūsų gerbūvio, apsaugant veją, medelius, gėlynus ir kt. augalus.
Griovių smėliavimas
Iškasus griovius labai svarbu apsaugoti patiestus vamzdžius. Sklypo žemėje gali pasitaikyti aštrių akmenų, kurie paveikti spaudimo gali pakenkti vamzdžiams ir kitai įrangai. Tam naudojame smulkios frakcijos smėlį, kurį paberiame prieš ir po vamzdžių klojimo.
Sistemos gedimai
Keletas žodžių apie elektromagnetinių vožtuvų gedimus. Vožtuvas susideda iš dviejų dalių: 24 VAC solenoido ir tiesioginio vožtuvo. Vožtuvo veikimo gedimą gali sukelti šios priežastys:
Įtampa nepasiekia vožtuvo solenoido (ieškome elektros kabelio nuo valdymo pulto nutrūkimo), nustatyti tokį gedimą yra labai paprasta. Mums reikia dviejų žmonių. Vienas pasilenkia virš vožtuvo solenoido, o kitas įjungia šį vožtuvą valdymo pultu. Įtampos padavimo momentu, aiškiai girdimas stūmoklio spragtelėjimas solenoido viduje. Tai reiškia, kad įsijungė elektromagnetas ir «įtraukė» į save stūmoklį, nuspaudžiant ploną spyruoklę. Jei spragtelėjimas neįvyko, vadinasi, reikia ištraukti solenoidą iš kito vožtuvo ir įdėti vietoj bandyto ir taip pat paklausyti, iš anksto pajungus jį prie elektros kabelio nuo laistymo valdymo pulto. Jeigu spragtelėjimas įvyko – reiškia sugedęs solenoidas ir su elektros kabeliu tai neturi nieko bendro. Jeigu spragtelėjimo nėra ir pakeitus solenoidą – reiškia reikia ieškoti trūkimo.
Elektros energija ateina, bet vožtuvas neatsidaro arba neužsidaro (atsukame solenoidą ir išimame iš jo stūmoklį ir spyruoklę … jei išoriškai viskas gerai, tokiu atveju, su solenoidu tai neturi nieko bendro, pačiame solenoide gali nutrūkti stūmoklio spyruoklė, tokiu atveju, reikia tiesiog pakeisti solenoidą arba sudegė elektromagneto ritė, bet tada nebus girdimas spragtelėjimas, įtampai pasiekiant solenoidą).
Užsiteršė anga ant kurios vyniojamas solenoidas (atsukame solenoidą ir paprasčiausiai praplauname vandeniu iš sistemos šią angą ir solenoido fiksavimo gumą). Pastarasis «gedimas» yra labiausiai paplitęs.
Patikrinimas
Ir, žinoma, prieš montavimą, pageidautina, iš karto atlikti elektromagnetinio vožtuvo diagnostiką. Tiesiog prijunkite du vožtuvo laidus prie pulto (poleriškumo nėra), vieną laidą prie gnybto su raide «C» (comfort — bendras), kitą ant bet kurio gnybto su linijos numeriu. Po to, paduokite įtampą vožtuvui per laistymo valdymo pultą. Jeigu išgirsite būdingą spragtelėjimą elektromagnetinio vožtuvo solenoide – tai reiškia, kad vožtuvas veikiantis. O labai nepatikliems meistrams, po pirmos patikros, galite išsukti solenoidą iš vožtuvo ir patikrinti spyruoklės, paremiančios stūmoklį, būklę. Čia, būkite atsargūs — spyruoklė labai plona ir gali netikėtai iškristi iš rankų, tada jos dažniausiai būna neįmanoma surasti!
Iš anksto pasakysime, kad visi siūlomi vožtuvai yra suprojektuoti ir skirti išimtinai automatinėms sistemoms.
Tikimės, jog mūsų patarimai padės Jums rasti atsakymus į klausimus ir Jūs žingsnis po žingsnio priartėsite prie finišo – efektyviai veikiančios sistemos paleidimo.
Automatinės laistymo sistemos – privalumai ir trūkumai
Automatinės laistymo sistemos šiandien tampa vis dažnesnis pasirinkimas Lietuvoje. Namų savininkai, ūkininkai ir verslai ieško sprendimų, kurie padėtų užtikrinti patikimą drėkinimą be didelių pastangų. Pagrindinis šių sistemų privalumas, žmogui nebereikia rūpintis, ar augalai gauna pakankamai vandens. Tačiau kartu kyla klausimų dėl kainos, priežiūros ir ilgalaikės naudos.
Taupomas laikas
Rankinis augalų drėkinimas gali atimti valandas, ypač jei sklypas didelis. Automatinės sistemos leidžia žmogui pamiršti šį kasdienį darbą. Laistymas vyksta tada, kai suplanuota, be žmogaus įsikišimo.
Efektyvus vandens panaudojimas
Šiuolaikinės sistemos su jutikliais padeda naudoti vandenį efektyviau. Laistymas atliekamas naktį ar anksti ryte, kai garavimas mažiausias. Tai reiškia, kad didžioji dalis vandens pasiekia šaknis, o ne išgaruoja.
Tolygus drekinimas
Automatinės sistemos užtikrina tolygų drėkinimą. Skirtingai nei rankiniu būdu, kai viena vieta gali gauti daugiau, o kita mažiau vandens, ši technologija paskirsto jį vienodai. Tai ypač svarbu vejai ar didesniems sodams.
Patogumas kelionių metu
Šeimininkams išvykus, sistema dirba įprastai. Net ilgesnių atostogų metu augalai gauna reikiamą drėgmę, todėl nereikia prašyti kaimynų ar artimųjų pagalbos.
Išmaniosios technologijos
Dalis sistemų gali būti valdomos telefonu. Tai leidžia keisti grafikus nuotoliniu būdu, stebėti vandens sunaudojimą ar net gauti pranešimus apie gedimus.
Galimi trūkumai
Įrengimo kaina
Didžiausias trūkumas – pradinės investicijos. Kainos priklauso nuo sklypo dydžio, įrangos sudėtingumo ir montavimo darbų.
Pavyzdinės kainos 2025 m.
| Sklypo plotas | Sprendimas | Orientacinė kaina su montavimu |
|---|---|---|
| 200 m² veja | Purkštuvai su paprastu valdikliu | 800 – 1200 € |
| 500 m² veja | Purkštuvai + programuojamas valdiklis | 2200 – 2800 € |
| 1000 m² veja | Išmanios sistemos su jutikliais | 3500 – 6500 € |
Galimi gedimai
Kaip ir bet kokia įranga, automatinės sistemos gali sugesti. Dažniausiai pasitaiko užsikimšę purkštuvai ar elektronikos sutrikimai. Gedimų taisymas gali kainuoti papildomai.
Privalumų ir trūkumų palyginimas
Jeigu sistema blogai suprogramuota, vandens sąnaudos gali net padidėti. Pavyzdžiui, jei laistymas įjungiamas karščiausiu paros metu, didelė dalis vandens išgaruoja.
| Privalumai | Trūkumai |
|---|---|
| Taupomas laikas | Didelė įrengimo kaina |
| Efektyvus vandens panaudojimas | Reikia reguliarios priežiūros |
| Tolygiai pasiskirsto | Galimi techniniai gedimai |
| Patogumas kelionių metu | Netinkamai nustatytas grafikas švaisto vandenį |
| Išmanus valdymas | Investicija atsiperka tik per laiką |
Kada verta rinktis?
Automatinės laistymo sistemos ypač pasiteisina dideliuose sklypuose, kur priežiūros reikia daug. Jos idealios vejoms, sodams, daržams, viešosioms erdvėms ir sporto aikštynams. Mažesniuose sklypuose rankinis būdas gali būti paprastesnis, bet net ir čia automatika suteikia komforto. Kaip išsirinkti, įdiegti ir sutaupyti rinktis jums.
Praktiniai patarimai renkantis sistemą
Įvertinkite poreikius
Mažam kiemui užtenka paprastos sistemos, dideliems plotams prireiks pažangesnių technologijų.
Skaičiuokite vandens poreikį
Vidutinei vejai reikia apie 10–15 litrų vandens vienam kvadratiniam metrui per savaitę. Tai leidžia apskaičiuoti, kokios galios sistemos reikia.
Pasirinkite tinkamą valdiklį
Valdikliai skiriasi funkcijomis. Jei dažnai keliaujate, išmanus sprendimas suteiks daugiau kontrolės.
Rinkitės patikimą tiekėją
Svarbu, kad įranga turėtų garantiją, o montuotojai suteiktų aptarnavimą. Tai padės išvengti papildomų rūpesčių ateityje.
Išvados
Automatinės sistemos patikimas būdas sutaupyti laiką, pagerinti augalų būklę ir užtikrinti estetinę sklypo išvaizdą. Nors jų įrengimas kainuoja, ilgainiui ši investicija atsiperka dėl mažesnių sąnaudų ir patogumo.
Laistymas tampa patikimas, reguliuojamas ir taupus, o žmogus gali daugiau laiko skirti kitiems darbams. Svarbiausia pasirinkti sistemą pagal sklypo dydį, poreikius ir biudžetą.
Vejos priežiūra
Priežiūra žiemą
Vejos priežiūra žiemą taip pat reikalinga, kaip ir vegetacijos periodu. Būtina sumažinti bet kokią našta vejai: nevaikščioti per veją, kai sniego sluoksnis yra žemesnis nei 20 cm; neiškrauti ant vejos sniego, nuvalyto nuo takelių; neįrenginėti čiuožyklos. Dėl atšilimo žiemos periodu arba ankstyvą pavasarį ant sniego dangos gali susiformuoti ledo plutelė. Tai savo ruožtu gali sukelti deguonies trūkumą, būtina augalų kvėpavimui. Ledo plutelę ant sniego labai lengva pašalinti naudojant tradicinį sodo grėblį.
Vejos pavasarinė priežiūra
Pavasarį vejai būtina skirti didžiausią dėmesį. Taikant tinkamą vejos priežiūros technologiją pavasarį užtikrinamas normalus augimas ir vejos žolės vystymasis per visą sezoną.
Priežiūra vasarą
Tinkamai rūpinantis savo veja pavasarį, galima garantuoti minimalias vejos priežiūros išlaidas vasarą. Pagrindiniai vejos priežiūros veiksmai vasarą — pjovimas ir laistymas, antriniai — kraštų lyginimas ir tręšimas.
Priežiūra rudenį
Vejos priežiūra rudenį apima nukritusių lapų iš vejos pašalinimą, pažeistų plotų sutvarkymą, tręšimą trąšomis, tų plotų vėdinimą, kuriose pastebimas vandens užsistovėjimas, kuris susidarė dėl ilgų rudens liūčių.